Vadovai ruošiasi vaikų vasaros stovyklai

<< September 2010 >>
Mo	Tu	We	Th	Fr	Sa	Su
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30

Penktadienis, 2009 m. gegužės 08 d. 08:18

Saulėtą balandžio 25 d. šeštadienį, pačiame sostinės centre, planetariume, įvyko neeilinis Radvilai seminaras – pasiruošimas šių metų vaikų stovyklai. Seminarą vedė mūsų mylimas svečias iš Vokietijos – kunigas Dieter Gartmann, kuravo Vilgailė Striužaitė – šių metų stovyklos organizatorė, o palaikė, rėmė ir nuoširdžiai dalyvavo – būrys potencialių vadovų ir pusvadovių, kurių net 25 buvo galima suskaičiuoti.

Smagu buvo sulaukti Biržų jaunimo atstovų kartu su kunige Sigita, taip pat jaunų būsimų stovyklos savanorių, kuriems šis seminaras buvo pati darbo stovyklose pradžia. Ne ką mažiau džiugino ir patyrę Radviliečiai, patys organizavę stovyklų ir norintys patirtimi pasidalinti su kitais.

Vėsi didžiulė planetariumo konferencijų salė netrukdė šiltai seminaro dalyvių nuotaikai, pasaldintai rytinės kavos. Ne visi vieni kitus pažinojo, tačiau per pirmąją seminaro dalį – komandos formavimo užsiėmimus – ledai buvo pralaužti. Komandai dirbant kartu, svarbu pažinoti vieniems kitus, pasitikėti vieni kitais, palaikyti ir motyvuoti. Kiekvienas esam nors ir maža, bet labai svarbi komandos dalis - taip apibendrinome nuotaikingų užsiėmimų rezultatus. Juk ne taip lengva visus komandos narius pergabenti per popieriumi užklijuotas duris ar išsipainioti iš sukabintų rankų raizgalynės, jei kartu neieškosim geriausio sprendimo.
Antroji seminaro dalis – įdomi diskusija - visus privertė susimąstyti apie tai, ar mes, vadovai, esame pavyzdys vaikams? Kitiems aplinkiniams? Iš tiesų vidinė savikritika ne vieną privertė prisipažinti, kad nesame pavyzdys kitiems, nes ne visad elgiamės taip, kaip to norėtų Dievas, artimieji ir mes patys. Bet galiausiai visi sutikome, kad pavyzdžiu mes esame nuolatos, nes visą laiką esame stebimi kitų ir turime prisiimti atsakomybę už tai. Vaikai stovykloje mus stebi ir vertina, todėl turime būti atsakingi už savo elgesį konkrečiuose veiksmuose. Mes – mažųjų pavyzdys.

Linksmoji seminaro dalis netruko ateiti – pietūs! Kiekvienas turėjo su draugu pasidalinti po picą - o kaip smagu tai daryti įkaitintame saulės kieme;) Gaila, kad po pietų dalis dalyvių nubyrėjo – kas į varžybas, kas į namus, kas iš nuobodulio vaduotis;) Su pačiais ištikimiausiais toliau tęsėme seminarą – pradėjome trečiąją dalį. Iš pradžių ant didelio lapo surašėme savo palinkėjimus stovyklai – juos susėdę dar kartą prisiminsime ir prieš pat stovyklą, o dabar leiskime jiems brandintis;) Paskui pasiskirstę grupelėmis sukome galvas - generavome idėjas šių metų stovyklai – kokie renginiai, užsiėmimai, akcentai turėtų stovyklą padaryti naudingą ir įdomią. Ne mažiau nei 20 įdomių naujovių nugulė į seminaro kuratorės sąrašą. Į tai bus atsižvelgta planuojant stovyklos programą ir kartu su visa šaunia komanda pasistengta įgyvendinti.

Paskutinė seminaro dalis suvirpino kiekvieno širdis – nagrinėjome Bibliją ir diskutavome apie tai, kaip vaikams pateikti stovyklos temą – „Dvasios vaisiai yra meilė“. Diskusijos atrama buvo visiems žinomas „Meilės himnas“ iš Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams, tryliktojo skyriaus. Kiek skirtingų pavidalų turi meilė? Kokios Biblijos istorijos tai geriausiai atskleistų vaikams? Tai – dar atviri ir neužbaigti pamąstymai ir kiekvieno seminaro dalyvio namų darbas.
Seminarą baigėme puikia nuotaika – visiems patiko šis susitikimas, kurį toliau tęsėme jau mažiau formalioje aplinkoje – senamiesčio kavinėje. O šio straipsniuko skaitytojams galiu drąsiai pranešti – šių metų vaikų stovyklai duota puiki pradžia, sužadinusi nemažai diskusijų, minčių bei pasiūlymų ir žinoma, nestokojanti giesmių giesmelių. ;)

Vilgailė Striužaitė, šių metų vaikų stovyklos organizatorė