Ne istorija, ne struktūros, ne įstatai, ne protokolai, ne straipsniai ir net ne radvila.lt: "Radvila" - tai pirmiausia jos nariai. "Radvilos" yra tiek, kiek jos nariai turi noro būti drauge, kurti kitiems ir sau. Narių ir bendradarbių nėra daug, tad kiekvienas yra svarbus, kiekvienas gali rasti sau vietos ir veiklos, kiekvienas gali kurti "Radvilą".

Jau 1928 m. Ev. Reformatų kaimo jaunimas pradėjo burtis savo parapijose. Steigti jaunimo draugiją 1930 m. pasiryžo diak. A. Balčiauskas - jis paskaitė kelias paskaitas, papasakojo apie Vakarų pasaulio pavyzdingą jaunuomenės supratimą. Kiekvieną vasarą draugija rengė ekskursijas į kitus Lietuvos miestus. Draugijos nariams buvo skaitomos paskaitos įv. temomis. 1934 m. sausio 21 d. įvyko pirmas visuotinis "Radvilos" draugijos skyrių atstovų suvažiavimas, išrinkta pirmoji Centro valdyba. 1935 m. Klausučiuose buvo surengta  Jaunimo šventė-dalyvavo 1500 žm. Draugijos nariai dalyvavo keliuose Pasaulietiniuose suvažiavimuose, skaitė pranešimus. 1939 m. išleista knyga "Mūsų jaunimo vadovas". 1940 m. draugija turėjo net 22 skyrius ir apie 1000 narių. Karas ir okupacija priverstinai sustabdė Radvilos veiklą. 1991 m. vėl pradėta mąstyti apie Radvilos atgaivinimą, surengta pirmoji stovykla. 2001 m. draugija oficialiai atkurta.

Radvilos draugija organizuoja kasmetines vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas, rengia įvairius projektus, paskaitas. Mes kviečiame vaikus į sekmadieninę Biblijos mokyklėlę. Draugija savo nariams organizuoja ekskursijas bei keliones.
"Radvila" yra suinteresuota dvasiniu, kultūriniu, doroviniu bei fiziniu auklėjimu, vienija protestantiškai mąstantį ir šiai pasaulėžiūrai pritariantį jaunimą bei prisimena Reformacijos ištakas.

Neužtenka pasirašyti nariu, kad ir kilniausių tikslų draugijon. Reikia stengtis buti veikliu nariu. O kaip viso to pasiekti? Pirmiausia, savo darbštumu. Reikia su atsidejimu savo organizacijai dirbti.

(iš leidinio "Mūsų jaunimo vadovas"[išleisto 1939m.]; galima peržiūrėti skiltyje "Dokumentai parsisiuntimui)

Jaunuomenė, susibūrusi draugijon, turi parodyti nemažai savarankiškumo ir iniciatyvos, semiantis naujų žinių. Vyresnieji jaunuomenės draugai savo patarimais, paskaitomis ar laisvais pasikalbėjimais ir toliau mielai nustatytų darbo kryptį, o jaunuomenė turi neatsilikti nuo savo vadovų, pati siekdama vis didesnio aktingumo.

(iš leidinio "Mūsų jaunimo vadovas"; galima peržiūrėti skiltyje "Dokumentai parsisiuntimui)

Mūsų protėviai, Ev. reformatų tikybos platintojai, padėjo nemažai pastangų, norėdami užtikrinti mūsų tikybai tvirtą ateitį.
Anų laikų turtus buvo sukrovę didikai (kunigaikščiai, grafai, bajorai), kurių jau nebėra.
Nepriklausomoje Lietuvoje panaikinti visi aukštieji titulai.
Dabar mes visi mūsų valstybėje esam laisvi ir lygūs piliečiai. Taigi, neturime žiūrėti ir laukti, kad kas nors kitas rūpintųsi mūsų bažnyčios reikalais. Dabar jau mūsų pačių pareiga rūpintis savo bažnyčios gerove ir jos likimu.
Patys esame savo likimo ir savo ateities kalviai. Kalkime ją, kad ji būtų šviesi ir laiminga!